Išvengti streso darosi vis sunkiau – greitėjant gyvenimo tempui, atsiranda vis daugiau stresą keliančių veiksnių, o laiko nusiraminti ir atsipalaiduoti lieka nedaug. Žinoma, trumpalaikis stresas gali būti ir naudingas, nes būtent jis padeda mobilizuoti mūsų organizmą veikti efektyviau, tačiau tapęs nuolatiniu stresas gali neigiamai paveikti mūsų sveikatą. 

Streso samptara apima du svarbius dalykus. Vienas iš jų – stresorius. Tai išorinis ar vidinis veiksnys, kelinatis žmogui nerimą. Šiuolaikiniam žmogui stresą kelia daugybė dalykų: per dideli darbo krūviai, egzaminai, santykiai, susitikimai, ligos. Pagal tai stresinės situacijos skirstomos į:

  1. Laiko stresą, kuris kyla, kai trūksta laiko atlikti tam tikroms užduotims
  2. Atsakomybės stresą, kai nuo mūsų sprendimo priklauso labai daug
  3. Socialinį – psichologinį stresą, kuris susijęs su bendravimu, santykiais, konfliktais ir pan.
  4. Vidinių prieštaravimų stresą, atsirandantį esant jausmų nesuderinamumui, psichologiniam konfliktui, racionalių sprendimų ir impulsyvių sprendimų prieštaravimui
  5. Fizinį stresą, kylantį dėl nepalankių fizinių sąlygų: triukšmo, vibracijų, netinkamos oro temperatūros ir pan.

Kitas nuo streso neatsiejamas dalykas – streso reakcija. Kai mes susiduriame su stresoriais, mūsų organizmas reaguoja tam tikru būdu, vadinamu atsaku į stresą. Visas su stresu susijusias reakcijas galėtume suskirstyti į 4 pagrindines grupes:

  1. Psichines (pykstis, baimė, įtampa, susierzinimas)
  2. Fizines (prakaitas, padažnėjęs pulsas, drebulys, įsitempę raumenys)
  3. Elgesio (daugiau judame, gestikuliuojame arba sustingstame, nebūdingai šaukiame arba tylime)
  4. Mąstymo pokyčius (mintys kartojasi, nuolat galvojamą apie tą patį)

Stresorių išvengti sudėtinga, tačiau nusiraminti ir įveikti stresines reakcijas galima naudojant įvairius relaksacijos metodus. Ši būsena yra priešinga streso būsenai: širdis plaka rečiau, lėtėja kvėpavimas, raumenys atsipalaiduoja. Nuolat praktikuojant relaksaciją mažėja bendras žmogaus imlumas stresui, žmogus jaučia mažiau nerimo. Priklausomai nuo asmeninių savybių nusiraminti gali padėti skirtingi metodai, todėl rekomenduojame išbandyti keletą populiariausių ir atrasti sau labiausiai tinkantį būdą:

  1. Dailės terapija – šis metodas nereikalauja specialių meninių sugebėjimų, svarbus pats kūrybinis procesas, kuris yra atpalaiduojantis. Galima įsigyti tam skirtas spalvinimo knygas arba patiems piešti mandalas, augalus, gyvūnas ar bet ką kito, kas patinka ir ramina.
  2. Kvėpavimo pratimai – tai efektyviausias ir paprasčiausias streso įveikimo būdas. Internete gausu video, kuriuose mokoma, kaip reikia taisyklingai kvėpuoti, norint nusiraminti. Taip pat yra sukurta ne viena programėlė, kuri padeda išmokti tinkamai kvėpuoti. Rekomenduojame lietuvių sukurtą programėlę „Ramu“, skirtą ne tik stresą, bet ir panikos atakas patiriantiems žmonėms. 
  3. Joga tik tinka sveikatai, gerai savijautai ir kūno lankstumui stiprinti, taip pat padeda atsipalaiduoti, moko medituoti. Pabandykite vakarais po darbo ar net anksti ryte prieš darbą atlikti jogos pratimus. Po kurio laiko įtampa ir stresas sumažės, ramiau reaguosite į įvairias stresines situacijas.
  4. Tinkama mityba ir miegas paruošia kūną efektyviai kovai su stresu. Reikėtų vengti kofeino, cukraus, alkoholio, riebaus maisto. Antistresiniu poveikiu pasižymi: kepenys ir jų produktai, žalios lapinės daržovės, kviečių sėlenos, augaliniai aliejai, citrusiniai ir kiti rūgštūs vaisiai, pomidorai, kivi, moliūgas, jūros produktai.

Galite išsirinkti vieną ar kelis labiausiai patinkančius streso valdymo metodus. Kai jie taps įpročiu – atsparumas stresui palaipsniui didės, tapsite pozityvesnis ir energingesnis.